Teisynas

← Visi straipsniai

Darbo sutarties nutraukimas: įspėjimo terminai ir išeitinė

Darbo sutarties nutraukimas – sritis, kurioje maža klaida brangiai kainuoja: per trumpas įspėjimo terminas, neišmokėta išeitinė išmoka ar praleistas terminas ginčui pradėti. Internete vis dar gausu paaiškinimų, parašytų pagal ankstesnes Darbo kodekso redakcijas, todėl šiame straipsnyje remiamės tik dabartiniu tekstu ir parodome, kaip jį patikrinti patiems.

Nuostatos patikrintos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso suvestinę redakciją, galiojančią nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Minimi straipsniai nesikeičia ir TAR jau paskelbtoje redakcijoje nuo 2027 m. sausio 1 d. (būklė 2026 m. lapkričio 20 d.).

Pagrindiniai nutraukimo būdai

Darbo kodeksas skiria kelis darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Kiekvienam taikomas savas įspėjimo terminas ir savos išmokos.

Šalių susitarimu (54 straipsnis)

Viena šalis raštu pasiūlo nutraukti sutartį, kita į pasiūlymą turi atsakyti per penkias darbo dienas (54 straipsnio 3 dalis). Jei atsakymo nėra, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Išeitinės išmokos dydis šiuo atveju yra derybų dalykas: kodeksas jo neprivalo, bet šalys gali susitarti.

Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (55 straipsnis)

Darbuotojas gali nutraukti neterminuotą ar terminuotą sutartį, raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (55 straipsnio 1 dalis). Išeitinė išmoka nemokama.

Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (56 straipsnis)

Jei yra 56 straipsnio 1 dalyje išvardytų svarbių priežasčių, pakanka įspėti prieš penkias darbo dienas (56 straipsnio 1 dalis). Darbdavys tada moka dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio (56 straipsnio 2 dalis).

Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (57 straipsnis)

Tai dažniausias atleidimo atvejis, pavyzdžiui, kai panaikinama darbo funkcija. Pagal 57 straipsnio 7 dalį darbdavys turi įspėti prieš vieną mėnesį, o jei darbuotojas dirba trumpiau nei vienus metus – prieš dvi savaites. Terminas:

Išeitinė išmoka – du vidutiniai darbo užmokesčiai, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – pusė vidutinio darbo užmokesčio (57 straipsnio 8 dalis).

Darbdavio valia (59 straipsnis)

Darbdavys gali nutraukti sutartį ir nenurodydamas priežasčių, tačiau tai brangiausias būdas. 59 straipsnio 1 dalis reikalauja įspėti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas ir išmokėti išeitinę išmoką, ne mažesnę nei šešių mėnesių vidutinis darbo užmokestis. Ši dalis pakeista 2026 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XV-1058 (paskelbta TAR 2026 m. birželio 29 d.) – geras pavyzdys, kodėl senesni straipsniai internete gali būti pasenę.

Išbandymo laikotarpiu

Jei taikomas išbandymas, darbuotojas gali nutraukti sutartį įspėjęs prieš tris darbo dienas (36 straipsnio 4 dalis). Darbdavio teises šiuo laikotarpiu nustato tas pats straipsnis.

Jei nesutinkate su atleidimu

Ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo pirmiausia nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį bendrasis terminas kreiptis yra trys mėnesiai, o ginčams dėl atleidimo – vienas mėnuo. Šis terminas trumpas, todėl straipsnio tekstą, ypač nuo kada jis skaičiuojamas, verta perskaityti iš karto.

Kaip teismai aiškina šias nuostatas, matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių: pavyzdžiui, kada priežastis laikoma svarbia ar kaip vertinamas darbo funkcijos panaikinimas. Praktika priklauso nuo bylos aplinkybių, todėl verta rasti nutartis su panašiais faktais.

Kaip patikrinti TAR

  1. TAR (e-tar.lt) paieškoje atidarykite Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (patvirtintas įstatymu Nr. XII-2603).
  2. Pasirinkite suvestinę redakciją, galiojusią įspėjimo įteikimo dieną: būtent ji lemia taikomus terminus.
  3. Perskaitykite 54–59 straipsnius ir pakeitimų sąrašą po kiekvienu straipsniu.
  4. Teisės aktų projektų registre patikrinkite, ar Seime nesvarstomi nauji šių straipsnių pakeitimai.

Kaip paklausti asistento su Teisynas

Prijungę Teisynas prie Claude ar ChatGPT, galite klausti paprasta kalba, o asistentas perskaito reikiamą Darbo kodekso redakciją ir pateikia nuorodas:

Asistentas padeda greitai rasti tinkamą tekstą, tačiau gali suklysti, todėl atsidarykite nuorodas ir perskaitykite straipsnį patys.

Išbandykite

Nemokamame plane – 30 paieškos per dieną, to užtenka patikrinti konkrečią situaciją. Personalo specialistams ir teisininkams, kurie tokius klausimus sprendžia nuolat, skirtas Pro planas už 19 € per mėnesį.

Dažniausi klausimai

Prieš kiek laiko reikia įspėti išeinant iš darbo?

Jei darbuotojas išeina savo iniciatyva be svarbių priežasčių, jis turi raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis). Dėl svarbių priežasčių pakanka penkių darbo dienų.

Ar priklauso išeitinė išmoka, kai išeinu savo noru?

Pagal 55 straipsnį – ne. Išeitinė išmoka mokama, kai sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių (56 straipsnis), darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (57 straipsnis) ar darbdavio valia (59 straipsnis). Nutraukiant šalių susitarimu, jos dydis priklauso nuo susitarimo.

Kokia išeitinė išmoka pagal 57 straipsnį?

Du vidutiniai darbo užmokesčiai, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – pusė vidutinio darbo užmokesčio (57 straipsnio 8 dalis).

Per kiek laiko galima ginčyti atleidimą?

Ginčams dėl atleidimo Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Patikrinkite straipsnyje, nuo kada šis terminas skaičiuojamas jūsų atveju.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nėra teisinė konsultacija.